Kaip vaikas mokosi kalbėti?

Tik gimęs vaikas auga, keičiasi ir ugdosi kiekvieną dieną. Todėl svarbu jį lavinti nuo gimimo. Vaiko motorinių įgūdžių, kalbos, klausos ir kitų pojūčių vystymuisi labai svarbu smulkiosios motorikos ir foneminės klausos lavėjimas. Kad vaiko kalba būtų graži reikia išlavinti ir kalbos aparatą.

Vaiko smulkioji motorika ugdo subtilius judesius, padedančius greičiau koordinuoti ir kontroliuoti pirštus, rankas, akis ir t.t., be to, padeda vystytis kalbai.

Smulkiąją motoriką galima lavinti nuo pat gimimo, masažuojant kūdikio rankytes. Rankų masažas kūdikystėje padeda pagrindus vėlesniam motorikos vystymuisi. Kiekvieną dieną skirkite pirštų ir rankų masažui po 2-5 min. Vaikui augant reikia pereiti prie 5 min. trukmės smulkiosios motorikos lavinimo kasdien. Kai vaikas pradeda siekti daiktų, juos čiupti, duokite jam pačiupinėti įvairių medžiagų, įvairaus kietumo ir minkštumo daiktų. Vaikui paaugus reikia rodyti įvairius judesius pirštais. Kai vaikui sueina 1-2 metai, reikia nepamiršti žaislų lavinančių smulkiąją motoriką. Tai piramidės, įvairūs, indeliai, kaladėlės, dėlionės, konstruktoriai. Vėliau naudoti raištelius, mazgus, kuriuos reikia atrišti ir surišti. Nuo 2-3metų jau galima piešti, spalvinti. Duoti įvairius darbelius, vartyti knygas, nulupti mandariną, bananą, kiaušinį, minkyti tešlą ir formuoti tai, ką jis nori, leisti rengtis pačiam ir autis batus. Jis gali padėti valyti batus, džiauti skalbinius, atsukti ir užsukti dangtelius, valyti dulkes, padengti stalą.

Labai vaikai mėgsta pratimus su puskiečiais kamuoliais. Kamuoliuką ridenam, spaudome. Su vaikais galime atlikti įvairias pirštų kombinacijas. Mokymuisi kasdien reikia skirti po 5-8 min.

Taisyklingai tarti garsus mes galime tik dėka artikuliacinio aparato, kuriam priklauso lūpos, liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys. Šių organų judesių tikslumas, jėga, sklandumas vystosi palaipsniui, vystantis vaiko kalbai. Ypatingą dėmesį skiriame liežuviui, kadangi tai pagrindinis ir svarbiausias kalbos organas.

Pratimus reikia atlikti keletą kartų per dieną po 5-8min., iš pradžių prieš veidrodį kartoti keletą kartų. Jei vaikui nesiseka atlikti artikuliacinių pratimų pamėgdžiojant suaugusį, galima naudoti mechanines priemones, pvz. paketi liežuvį pirštais, apvyniotais marle….

Siūlome tokius pratimus: iškišti siaurą liežuvį ir įtraukti atgal, liežuviu pasiekti nosį, smakrą, lankstyti aukštyn žemyn, liežuvio galiuku pasiekti dešinį po to kairį lūpų kamputį…

Dar vienas labai svarbus dalykas yra klausa. Pagrindinis kalbos suvokimo elementas-tai klausos gebėjimas atskirti. Augindami vaiką jau nuo pirmų dienų dainuokite, daug kalbėkite, tarkite atskiras balses ir priebalses, parodykite garsą, kurį jis girdi. Neišlavėjusi foneminė klausa sunkina vaikų žodyno, gramatinės kalbos sandaros, rišliosios kalbos vystymąsi. Vaikai sunkiau išmoksta sakyti ir rašyti, jiems lėčiau formuojasi žodžio garsų analizės ir sintezės įgūdžiai. Nuo 2-3m. jau galima skirti tokius pratimus: nekalbinių garsų pažinimas(aplinkos garsų klausymas, žaisliukų skambėjimo klausymas), pamėgdžioti gyvūnų skleidžiamus garsus, žaisti žaidimą Ką veikiu?(atidaryti uždaryti stalčių, barškinti raktais ir t.t.)

Kalbėjimas glaudžiai susijęs su kvėpavimu. Išlavintas kalbinis kvėpavimas padeda vaikui išmokti kalbėti ramiai, tolygiai, padeda greičiai išmokti tarti garsus. Pratimus atliekame linksmai, žaidimo forma panaudojant įvairias priemones: baliono pūtimas, muilo burbulų pūtimas, vėliavėlių plazdenimas, pūtimas į malūnėlio sparnus, švilpukų, dūdelių, armonikėlių pūtimas ir t.t.

Gimtosios kalbos vaikas išmoksta pamėgdžiodamas, todėl suaugusieji turėtų vengti šveplavimų, netaisyklingos kalbos.

Visos vaiko kalbos raidos metu iki 7 metų stenkitės su vaiku kalbėti aiškiai, paraidžiui, neslepiant burnos.

Žaisdami su vaiku sukursite savo šeimoje tokį kalbinį klimatą, kuris natūraliai skatins vaiko kalbą.

Parengė logopedė K. Urniežienė