Kauno lopšelyje darželyje „Klausutis“ ugdomi 1,5 – 7 metų amžiaus vaikai.

Didelis dėmenys skiriamas vaikų sveikatos saugojimui ir stiprinimui. Šiam tikslui pasiekti pasitelkta visa bendruomenė (darbuotojai, pedagogai, tėvai, savivaldos institucijos).

Ugdomasis procesas organizuojamas vadovaujantis LR teisės aktais, reglamentuojančiais ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, lopšelio-darželio sukurta ikimokyklinio ugdymo programa, lopšelio-darželio sukurta sveikatos stiprinimo programa ir priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimo metodinėmis rekomendacijomis.

Ugdymo turinys planuojamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius, individualius sugebėjimus ir tėvų pageidavimus.

Visapusiškam vaiko asmenybės ugdymui (si) skirta saugi, estetiška, funkcionali, vidinė ugdomoji aplinka. Tai bendrojo naudojimo patalpos: muzikos ir sporto salė, logopedinis  kabinetas, jaukios grupės. Jų interjerą kuria pedagogės pasitelkdamos įstaigos vadovų bei ugdytinių tėvelių patarimus. Lopšelyje-darželyje grupių ugdomoji aplinka pritaikoma pagal vaikų amžių ir poreikius. Čia esančios priemonės skatina vaikus veikti, pažinti, kurti.

Individualiai dirbama su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais (kalbos ir komunikacijos , judesio ir padėties).

Kvalifikuoti pedagogai, bendradarbiaudami tarpusavyje, kuria sąlygas skatinančias kiekvieno vaiko saviraišką ir individualumą bei džiugius išgyvenimus.

Ugdymo procesas orientuojamas į vaikų tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, socialinį jų aktyvumą, emocijų raišką muzikinių užsiėmimų, šokių, pamokėlių metu.

Priešmokyklinis ugdymas skirtas vaikams nuo 6 metų padėti subręsti mokyklai. Įgyvendinant priešmokyklinio ugdymo standartus siekiama sudaryti sąlygas pilnavertei vaiko socializacijai, jo fizinių ir psichinių galių skleidimuisi bei puoselėjimui, o taip pat palengvinti adaptacijos ugdymo procesui mokykloje pasekmes.

Specialusis ugdymas teikiamas vaikams, kurių galimybės ugdytis bei būti ugdomais yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų. Tokie vaikai ugdomi pagal Bendrąsias jų amžiaus grupės programas. Individualizuojant ugdymą atsižvelgiama į kiekvieno vaiko bendravimo, pažinimo, motorikos , ir  kalbos ugdymosi poreikį. Stengiamasi užtikrinti tėvų lūkesčių įgyvendinimą bei palengvinti pačių vaikų integraciją visuomenėje.

Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinėse grupėse ugdymo procesas organizuojamas pagal įstaigos pedagogų parengtą lopšelio-darželio ,,Klausutis“ ikimokyklinio ugdymo programą , atnaujintą 2013 m.

Programa orientuota į visuminį vaiko ugdymą. Įgyvendinant programos turinį, siekiama visų vaiko galių plėtotės, tikslingai orientuojantis į penkių vaiko kompetencijų ugdymą(si):

  • socialinės (ugdytis asmeniškai vertingus socialinius įgūdžius, būnant savimi šalia kitų, įveikiant sunkumus, bendraujant ir bendradarbiaujant);
  • sveikatos saugojimo (ugdytis sveikos gyvensenos, saugaus judėjimo įgūdžius);
  • pažinimo (įvairiais pojūčiais tyrinėti ir atrasti pasaulį, išbandant kuo įvairesnius savęs ir aplinkos pažinimo būdus);
  • komunikavimo (klausyti, kalbėti, išreikšti save, bendrauti su kitais, ugdytis pagarbą gimtajai kalbai);
  • meninės (įsivaizduoti, pajausti, grožėtis, kurti, išreikšti save įvairiomis meninės raiškos priemonėmis).

Vaikų ugdymo(si) organizavimo forma yra įvairi visos grupės, vaikų grupelių ar individuali vieno vaiko veikla. Dažniausiai tai yra žaidimas ar kita meninė, fizinė, pažintinė veikla, kuri apima visų vaiko kompetencijų ugdymą(si), vertybinių nuostatų formavimą(si).

Ugdymo(si) pasiekimai ir jų vertinimo sistema

Vaiko pasiekimų vertinimas – tai būdas, padedantis sekti vaiko keitimąsi.

Vertinimo tikslai:

  • Duomenų rinkimas apie vaiko ypatumus, poreikius, interesus, ugdymosi stilių, pomėgius, esamą gebėjimų lygį, specialiuosius ugdymo(si) poreikius;
  • Ugdymo proceso individualizavimas;
  • Mokytojų darbo metodų, būdų efektyvumo įsivertinimas ir tobulinimas;
  • Ugdymo proceso planavimas;
  • Tėvų informavimas, šeimos įtraukimas į tolimesnių vaiko ugdymo(si) gairių numatymą.

Įstaigoje sukurta ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimo sistema, kurią sudaro šios vaiko gebėjimų vertinimo sritys: sveikatos saugojimas ir socialiniai įgūdžiai, fizinis pasirengimas ir gebėjimai, pažinimas, kalba ir komunikavimas bei meniniai gebėjimai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų vertinimo instrumentas parengtas, nurodant išvardintų kompetencijų požymius ir kriterijus  3-4 m., 4-5 m. ir 5-6 m. vaikų pasiekimams nustatyti. Įvertinus esamą pažangą, informuojami tėvai, bendru susitarimu numatoma vaiko ugdymo(si) perspektyva.

Vertinimas vykdomas sistemingai: mokslo metų pradžioje (rugsėjo-spalio mėn.) ir jiems pasibaigus (gegužės-birželio mėn.). Esant kalbos ir komunikacijos sutrikimams, informuojama specialiojo ugdymo komisija, kuri rūpinasi, kad vaikui (šeimai) būtų suteikta logopedo pagalba.

Vaiko pažangos vertinime dalyvauja grupės auklėtojos, joms talkina įstaigoje dirbantys specialistai (logopedas, judesio ir korekcijos pedagogas, muzikos pedagogas), tėvai. Tėvams parengti atskiri klausimynai, kurie dera su pedagogams skirtais vertinimo instrumentais. Tėvams suteikiama prieinama, aiški ir išsami informacija apie vertinimo procedūras, laikomasi konfidencialumo ir nešališkumo principų.

Priešmokyklinis ugdymas

Priešmokyklinėje grupėje ugdymas vyksta pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą (2014). Ugdymo programą ir kitus priešmokyklinį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus galite rasti Švietimo ir mokslo ministerijos svetainėje www.smm.lt skiltyje Ugdymas/ Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas.

Priešmokyklinukų pasiekimų vertinimas vykdomas vadovaujantis Kauno miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio parengtu „Priešmokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo aplanku“ 2010 m.

Remdamiesi savo praktine patirtimi, išskiriame pagrindinius aspektus, kurie apibūdina mūsų įstaigos ugdymo kokybės sampratą:

Siekiame  Geros vaiko savijautos

                      Visame ugdymo procese sudarome sąlygas vaikui pasijusti svarbiu: išklausome vaiko nuomonę, palaikome iniciatyvą, įgyvendiname jo siūlomas idėjas, įtraukiame į sprendimų priėmimą.

Kuriame emociškai palankią aplinką: kviečiame tėvelius adaptacijos laikotarpiu pabūti grupėje drauge su vaiku, teikiame jiems rekomendacijas, kaip elgtis, kad palengvinti vaiko adaptaciją. Pedagogų, vaikų, tėvų santykius grindžiame pasitikėjimu ir pagarba. Tenkiname prigimtinį vaiko poreikį judėti ir patirti judėjimo džiaugsmą. Tai užtikrinti padeda tikslingai kuriama grupių ir lauko aplinka: čiuožyklos, nameliai, , kopėtėlės,  esantys įrengimai, kalneliai, sūpynės ir kt.

Puoselėjame vaikų kultūrą, t.y. nesiekiame, kad vaikas taptų mažas suaugęs, jam netaikome suaugusiam būdingų elgesio standartų. Pripažįstame vaikystę ir vaikišką elgesį kaip savaiminę vertybę: vaikai žaidžia, šėlioja, kuria, savitai samprotauja ir kt.

 Kiekvienas vaikas – ypatingas

                      Pagrindinis mūsų siekis – kuo geriau pažinti vaiką (jo poreikius, galimybes, turimą patirtį, pomėgius, charakterio savybes, šeimos savitumą) ir, atsižvelgiant į tai, jį ugdyti. Kiekvienam vaikui parenkame tinkamiausius ugdymo metodus, priemones, pritaikome aplinką, poilsio formas Jei vaikui reikalinga įstaigoje dirbančių specialistų pagalba, su vaiku dirbama lanksčiai, atsižvelgiant į jo savijautą tuo metu, užimtumą grupėje, ne tik pagal iš anksto numatytą užsiėmimų tvarkaraštį. Suderinus pedagogo ir vaiko interesus, užsiėmime kartu su vaiku gali dalyvauti jo tėvai, grupės draugai.

Jei vaikas bet kurioje veikloje (žaisdamas su draugais, konstruodamas, valgydamas, rengdamasis, sportuodamas ir kt.) pajaučia savo galimybių ribas, žino, kad gali kreiptis pagalbos ir jam ji bus suteikta. Skirtingiems vaikams teikiama skirtinga pagalba. Pavyzdžiui, vienam vaikui pedagogo užduotas klausimas padės rasti išeitį, kitą pakaks padrąsinti žodžiu, trečiam – sudaryti individualią užduotį.

Tenkindami prigimtinį vaiko poreikį žaisti, sudarome galimybę vaikams rinktis veiklas, jų trukmę, draugus, priemones, žaidimo erdves. Atsižvelgiame į konkrečiam vaikui labiausiai tinkančius pasaulio suvokimo, informacijos priėmimo būdus. Remdamiesi vaiko individualiomis prigimtinėmis galiomis ir atsižvelgdami į skirtingus mokymosi stilius, kūrybiškai taikome ugdymo(si) metodus. Pavyzdžiui, vieni mokosi stebėdami draugus, kiti atsakymus į kylančius klausimus randa aktyviai veikdami – eksperimentuodami, tyrinėdami, žaisdami.

Šeima – mūsų sąjungininkė

                 Organizuojame atvirų durų dienas, teikiame informaciją, pagalbą besiruošiant į darželį ir adaptacijos periodu. Siekiame aktyvaus šeimos dalyvavimo ugdymo(si) procese: keičiamės informacija apie vaiko ugdymą(si), nuolat tariamės dėl vaiko ugdymo(si) poreikių ir galimybių, sunkumų įveikimo būdų, kviečiame teikti idėjas ir dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos kūrimo, bendrų projektų rengimo, lėšų panaudojimo, renginių organizavimo ir kt.

Tėvelių atsiliepimai, pastabos, nuomonė mums yra vertingi, į juos atsižvelgiame tobulindami ugdymo procesą ir įstaigos veiklą.

Svarbu viskas, kas supa vaiką

               Ugdymo aplinką kuriame taip, kad tenkintų pagrindinius vaikų poreikius – žaisti, judėti, ugdytų gebėjimus, plėstų patirtį, būtų svarbi gerai emocinei savijautai.

Grupės (rūbinė, miegamasis, prausykla) ir kitas įstaigos erdves išnaudojame vaikų veiklai. Praplėstos erdvės leidžia tenkinti judėjimo ir bendravimo poreikį, padeda susirasti naujų draugų, mokytis orientuotis erdvėje, pasitikėti savo jėgomis, rūpintis jaunesniais, išbandyti naujas veiklas.

Uždaros žaidimų erdvės leidžia vaikams atsiriboti nuo kitų, suteikia saugumo jausmą. Vaikai gali žaisti mažose grupelėse, prireikus pailsėti, jausti erdvės ribą.

Sporto įrengimai ( kopėtėlės, čiuožyklos, sūpynės ir kt.) plečia aktyvaus vaikų judėjimo galimybes. Šias priemones vaikai panaudoja judėjimui, bendravimui, aplinkos stebėjimui, savų žaidimų kūrimui, baimių ir sunkumų įveikimui, tyrinėjimui, savo galimybių pažinimui.

Priemonės tyrinėjimams ir eksperimentavimams (,,šviesos“ stalai, svarstyklės, augalai ir kt.) ugdo vaikų pažinimo gebėjimus, skatina kūrybiškumą, smalsumą. Tyrinėdami vaikai mąsto, samprotauja, kalbasi, diskutuoja, ieško informacijos, įvaldo kai kurias mokymosi strategijas, mokosi priimti bendrus sprendimus..

Lauko aplinka leidžia skatinti fizinį vaiko aktyvumą, spontanišką judėjimą, įgyti naujų patirčių. Kiemo teritorijoje vaikai gali išbandyti, tyrinėti įvairius judesius ir veiksmus, kurti ir žaisti žaidimus.

Ekskursijos ir išvykos praturtina vaikų patirtį, jie susipažįsta su artimiausia gamtine, socialine ir kultūrine aplinka, .mokosi orientuotis naujoje aplinkoje.

 Svarbi vaiko sėkmė mokykloje

            Mokyklinės brandos siekiame nuosekliai nuo pat pirmų vaiko ugdymosi įstaigoje metų. Mūsų įstaigos ikimokyklinio ugdymo programoje ypač akcentuojamas vaiko savarankiškumo ugdymas. To siekiame visoje ugdomojoje veikloje – žaidžiant, valgant, rengiantis į lauką ar miegoti, sportuojant, muzikuojant ir t.t. Pavyzdžiui, jei vaikai ruošiasi meninei veiklai, jiems siūloma apsispręsti, kokių priemonių reikės, savarankiškai susirasti jas aplinkoje, pasirinkti norimas spalvas, faktūras, formatą, kiekį. Vaikas visada gali kreiptis pagalbos į draugus ar pedagogus.

Praktinė patirtis rodo, kad vaikai, turintys geresnius socialinius ir sunkumų įveikimo įgūdžius, sėkmingiau tęsia ugdymąsi mokykloje. Emocinė branda užtikrina sklandų žinių priėmimą, patirties kaupimą, gebėjimų ugdymąsi..