PATARIMAI TĖVAMS

Apranga

  • Vaikui labai svarbi judėjimo laisvė, judėdamas, tyrinėdamas aplinką, vaikas pažįsta pasaulį. Netrukdykime jam to daryti, padėkime tapti savarankiškam:
  • Prašome aprengti vaikus patogiais, sezoną atitinkančiais drabužiais;
  • Žiemai vaikas turi turėti specialiai pritaikytus kiemo drabužius. Pageidaujama, kad pirštinės būtų kumštinės, kadangi mažesni vaikai nemoka pirštuotų užsimauti, todėl patiria neigiamų emocijų, jaučiasi nesavarankiški, apribojama jų laisvė;
  • Pavasariui – vasarai vaikas visuomet turi turėti kepurę nuo saulės;
  • Pasirūpinkite, kad grupėje vaikas turėtų basutes/šlepetes neslidžiu padu bei tvirtu užkulniu (kad jo laikysena formuotųsi teisingai), šukas;
  • Vaikas turi turėti atsarginių drabužių pamainą. Pasiūkite maišelį vaiko pamaininiams vidaus drabužėliams – spintelėje palikite bent po kelias poras marškinėlių, kelnaičių, pėdkelnių, kojinyčių, viršutinių kelnių/sijonų bei megztinių;
  • Nors mokytojos patiems mažiausiems padeda susidoroti su batų raišteliais ar petnešų sagomis, ne paslaptis – kartais joms pritrūksta ir laiko, ir rankų aprengti dvidešimčiai pramuštgalvių. Todėl geriausia, jei jūsų vaikas kuo anksčiau išmoks apsirengti ir nusirengti pats. Pagalvokite, kaip savo atžalėlei palengvinti šį procesą: galbūt skirtingos spalvos siūlėmis pažymėkite, kur kelnių priekis, o kur – nugara (šia sistema galėsite „patobulinti“ visus darželio rūbus), parodykite, kaip atskirti kairės kojos batą nuo dešinės. Pradėkite rinktis ir pirkti rūbus, kurie mažyliui bus patogiausi: užsegamus spaustukais, lipukais, patogiomis, nesipainiojančiomis petnešėlėmis, lengvai apsirengiamus per galvą ir pan.;
  • Nereikalaukite, kad vaikas iš darželio grįžtų švariais drabužiais – aktyviai veikdamas, jis jaučiasi užsiėmęs svarbesniais dalykais negu drabužių išsaugojimas.

Maistas

  • Prašome nenešti į darželį jokių saldumynų, gazuotų gėrimų bei kitų maisto produktų. Tai padės išvengti nesveikos mitybos įpročių susidarymo, virškinimo sutrikimų.
  • Jei darželyje švenčiate vaiko gimtadienį, žinokite, kad saldumynai, gaminiai su kremu draudžiami.
  • Vaikai mūsų darželyje maitinami 3 kartus per dieną.

Žaislai

  • Nerekomenduojame vaikams atsinešti žaislų iš namų, išskyrus adaptacijos metu, pasitarus su grupės mokytojomis. Tai padės išvengti neigiamų emocijų, jei žaisliukas pasimes ar bus sulaužytas.

Ugdymo priemonės

  • Individualiomis ugdymo priemonėmis vaiką aprūpina tėvai (globėjai), rūpintojai  Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, 1991 m. birželio 25 Nr.1-1489 .
  • Reikalingų priemonių sąrašą sudaro grupės mokytojos.
  • Atvesti į darželį ir paimti iš jo gali tėvai (globėjai, rūpintojai) arba kiti prašyme nurodyti asmenys.
  • Nepilnamečiai vaikų paimti negali.
  • Neleidžiama, kad vaikus paimtų ar atvestų neblaivūs žmonės. 
  • Būkite įsitikinę, kad grupės mokytojos žino Jūsų telefono numerį, kad ekstremaliu atveju galėtų Jus pasiekti.

Sveikata

  • Jei Jūsų vaikas serga, prašome laikyti jį namuose, kad pailsėtų ir pasveiktų. Higienos normos mus įpareigoja priimti tik sveikus vaikus. 
  • Kaip nurodo Higienos norma HN 75:2016 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, kosti, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi užkrečiamosioms ligoms būdingų bėrimo elementų ir kt.), taip pat turinčius utėlių ar glindų.
  • Vaikui sunegalavus ikimokyklinėje įstaigoje, jis izoliuojamas kol atvyks tėvai, o esant būtinumui nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba.  Tačiau jeigu mokytoja pastebėjo, kad vaikas serga, apie tai turi informuoti tėvus.
  • Prašome apie vaiko ligą pranešti grupės mokytojai grupės telefonu pirmą ligos dieną.
  • Į darželį negalima nešti jokių vaistų. 
  • Susirgusiam ir patyrusiam traumą vaikui darželyje, įvykio vietoje šalia esantis mokytojas pagal galimybes suteiks pirmąją pagalbą.
  • Pirmą dieną po ligos atvedus vaiką į darželį tėvai argumentuotu prašymu pateisina vaiko nelankytas dienas per el. dienyną. Tėvai atsako už pateikiamų dokumentų teisingumą.
Problemų sprendimas
  • Jeigu kyla kokių nors klausimų, susijusių su Jūsų vaiko ugdymu, santykiais su bendraamžiais, pirmiausia pasikalbėkite su grupės mokytojomis.
  • Jeigu problemos išspręsti nepavyksta, kreipkitės į darželio direktorę, pavaduotoją ugdymui ar specialistus.
  • Nepalikite problemos neišspręstos, nebijokite diskutuoti, reikšti savo nuomonę.

Kaip vaikas mokosi kalbėti?

Tik gimęs vaikas auga, keičiasi ir ugdosi kiekvieną dieną. Todėl svarbu jį lavinti nuo gimimo. Vaiko motorinių įgūdžių, kalbos, klausos ir kitų pojūčių vystymuisi labai svarbu smulkiosios motorikos ir foneminės klausos lavėjimas. Kad vaiko kalba būtų graži reikia išlavinti ir kalbos aparatą.

Vaiko smulkioji motorika ugdo subtilius judesius, padedančius greičiau koordinuoti ir kontroliuoti pirštus, rankas, akis ir t.t., be to, padeda vystytis kalbai.

Smulkiąją motoriką galima lavinti nuo pat gimimo, masažuojant kūdikio rankytes. Rankų masažas kūdikystėje padeda pagrindus vėlesniam motorikos vystymuisi. Kiekvieną dieną skirkite pirštų ir rankų masažui po 2-5 min. Vaikui augant reikia pereiti prie 5 min. trukmės smulkiosios motorikos lavinimo kasdien. Kai vaikas pradeda siekti daiktų, juos čiupti, duokite jam pačiupinėti įvairių medžiagų, įvairaus kietumo ir minkštumo daiktų. Vaikui paaugus reikia rodyti įvairius judesius pirštais. Kai vaikui sueina 1-2 metai, reikia nepamiršti žaislų lavinančių smulkiąją motoriką. Tai piramidės, įvairūs, indeliai, kaladėlės, dėlionės, konstruktoriai. Vėliau naudoti raištelius, mazgus, kuriuos reikia atrišti ir surišti. Nuo 2-3metų jau galima piešti, spalvinti. Duoti įvairius darbelius, vartyti knygas, nulupti mandariną, bananą, kiaušinį, minkyti tešlą ir formuoti tai, ką jis nori, leisti rengtis pačiam ir autis batus. Jis gali padėti valyti batus, džiauti skalbinius, atsukti ir užsukti dangtelius, valyti dulkes, padengti stalą.

Labai vaikai mėgsta pratimus su puskiečiais kamuoliais. Kamuoliuką ridenam, spaudome. Su vaikais galime atlikti įvairias pirštų kombinacijas. Mokymuisi kasdien reikia skirti po 5-8 min.

Taisyklingai tarti garsus mes galime tik dėka artikuliacinio aparato, kuriam priklauso lūpos, liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys. Šių organų judesių tikslumas, jėga, sklandumas vystosi palaipsniui, vystantis vaiko kalbai. Ypatingą dėmesį skiriame liežuviui, kadangi tai pagrindinis ir svarbiausias kalbos organas.

Pratimus reikia atlikti keletą kartų per dieną po 5-8min., iš pradžių prieš veidrodį kartoti keletą kartų. Jei vaikui nesiseka atlikti artikuliacinių pratimų pamėgdžiojant suaugusį, galima naudoti mechanines priemones, pvz. paketi liežuvį pirštais, apvyniotais marle….

Siūlome tokius pratimus: iškišti siaurą liežuvį ir įtraukti atgal, liežuviu pasiekti nosį, smakrą, lankstyti aukštyn žemyn, liežuvio galiuku pasiekti dešinį po to kairį lūpų kamputį…

Dar vienas labai svarbus dalykas yra klausa. Pagrindinis kalbos suvokimo elementas-tai klausos gebėjimas atskirti. Augindami vaiką jau nuo pirmų dienų dainuokite, daug kalbėkite, tarkite atskiras balses ir priebalses, parodykite garsą, kurį jis girdi. Neišlavėjusi foneminė klausa sunkina vaikų žodyno, gramatinės kalbos sandaros, rišliosios kalbos vystymąsi. Vaikai sunkiau išmoksta sakyti ir rašyti, jiems lėčiau formuojasi žodžio garsų analizės ir sintezės įgūdžiai. Nuo 2-3m. jau galima skirti tokius pratimus: nekalbinių garsų pažinimas(aplinkos garsų klausymas, žaisliukų skambėjimo klausymas), pamėgdžioti gyvūnų skleidžiamus garsus, žaisti žaidimą Ką veikiu?(atidaryti uždaryti stalčių, barškinti raktais ir t.t.)

Kalbėjimas glaudžiai susijęs su kvėpavimu. Išlavintas kalbinis kvėpavimas padeda vaikui išmokti kalbėti ramiai, tolygiai, padeda greičiai išmokti tarti garsus. Pratimus atliekame linksmai, žaidimo forma panaudojant įvairias priemones: baliono pūtimas, muilo burbulų pūtimas, vėliavėlių plazdenimas, pūtimas į malūnėlio sparnus, švilpukų, dūdelių, armonikėlių pūtimas ir t.t.

Gimtosios kalbos vaikas išmoksta pamėgdžiodamas, todėl suaugusieji turėtų vengti šveplavimų, netaisyklingos kalbos.

Visos vaiko kalbos raidos metu iki 7 metų stenkitės su vaiku kalbėti aiškiai, paraidžiui, neslepiant burnos.

Žaisdami su vaiku sukursite savo šeimoje tokį kalbinį klimatą, kuris natūraliai skatins vaiko kalbą.

Parengė logopedė K. Urniežienė

Translate »
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą